Savo mintimis apie komandos gyvenimą dalijasi vienas iš „Džiugo“ senbuvių, nuo pat klubo atkūrimo 2014 metais vis dar komandoje esantis Kęstas Pilipavičius. Vartininkas yra ne tik mėgstamas sirgalių – žiūrovų simpatijas telšiškiui įrodo visada pasigirstantys plojimai ar palaikymo šūkiai žengus jam ant žaliosios vejos, tačiau ir svarbi figūra komandos rūbinėje.

Kęstai, esate vienas iš vyriausių „Džiugo“ komandos narių, komandoje esate nuo pat jos atkūrimo, kaip Jūsų akimis keitėsi klubas?

Manau, kad viskas keitėsi tik į gerą. Pažiūrėkime, kur esame dabar! Nuo antros lygos pakilome iki pirmos lygos aukščiausios vietos. Komanda turėjo galimybę debiutuoti A lygoje, tačiau dėl tam tikros susiklosčiusios situacijos, teko atidėti šį sprendimą.  Kolektyvas  vis plėtėsi, trenerių skaičius augo, o norinčių vaikų žaisti futbolą taip pat ženkliai didėjo. Žaidėjai kasmet tobulėja, o tam įtakos turi mūsų puiki sporto bazė. Man yra labai džiugu, kad galėjau prisidėti ir vis dar prisidedu prie mūsų miesto komandos.

Šiuo metu vis dar esate ir B komandos vartininkas, ir individualus vartininkų treneris. Kuri pozicija mielesnė?

Abi pozicijos yra mielos. Malonu, kai pats būdamas aikštelėje gali tiesiogiai padėti komandai, bet taip pat lygiai džiugu matyti treniruojamą vartininką aikštėje kuris atlaiko smūgiuotą varžovo kamuolį ar 11 m. baudinį. O jei dar žiūrovai tai įvertina palaikymo šūksniais, plojimais – tai iš vis yra super ir tada nesvarbu, kur tu esi, ant suoliuko ar aikštėje. Nes, kaip komanda, sieki tik vieno tikslo – pergalės.

Ar pasiruošimas sezonui jau vyksta pilnu tempu?

Po karantino sušvelninimo ir leidimo treniruotis praėjo jau trys savaitės. Pasiruošimas vyksta tikrai pilnu tempu. Žaidėjai atiduoda visas jėgas treniruotėse, ir tai matant iš šono, mus, trenerius džiugina.

Gal jau turite išsikėlę kokius tikslus šiam sezonui?

Aš manau, kad pagrindinis tikslas yra kuo geriau pasiruošti sezonui ir siekti aukščiausių rezultatų.

Gal gali sudaryti „Džiugo“ svajonių komandą iš buvusių ir esančių žaidėjų?

Mano svajonių komanda  yra 2019 metų sezono ekipa, kai visi kartu laimėjome pirmos lygos nugalėtojų titulą.

Tavo nuomone, ar naujieji komandos nariai sugebės tinkamai pakeisti ekipą palikusius žaidėjus?

Kiekvienais metais  komandos nariai keičiasi. Vieni mus palieka, atvyksta nauji.  Manau, kad kiekvienas naujas atvykęs žaidėjas atneša ir naujų vėjų.

Pastaraisiais sezonais aikštėje pasirodai retai. Ar nesinori daugiau laiko praleisti aikštėje?

Prie to esu jau pripratęs. Reikia vietą užleisti jaunesniems, gabesniems vartų sargams. Niekada nesakau niekada. Pavyzdys yra praėjusių metų sezono rungtynės prieš Kretingos „Minijos“ komandą. Susiklosčius tokiai situacijai, man teko išbėgti kaip pagrindiniam vartininkui. Taigi, negali žinoti. Bet šiuo metu, manau, yra du tikrai geri vartininkai, kurie savo darbu prisidės prie komandos pergalių.

Kokia  tavo mėgstamiausia komanda ir žaidėjas?

Mėgstamiausia komanda yra Londono „Chelsea“. Žaidėjas – Cristiano Ronaldo. Vartininkas – nesenstantis Gianluigi Buffon.

Tavo palinkėjimai „Džiugo“ fanams?

Pirmiausia, didėlė padėka jiems už tai ką jie daro. O palinkėjimas – kad visada išliktų tokie emocionalūs ir toliau taip stipriai palaikytų savo miesto komandą.

Praeityje „Džiuge“ žaidęs, o dabar treneriu dirbantis Rolandas Leščius per kelerius metus spėjo padirbėti ne tik vaikų treneriu, bet ir treniruoti „Džiugo“ dublerinę ekipą. O jau kuris laikas ir Mariui Šlutai diriguoti pagrindinei „Džiugo“ komandai padedantis treneris dalinasi mintimis apie metus praleistus Žemaitijos sostinės klube.

Kaip prasidėjo Jūsų kelias futbole?

Futbolo kelias prasidėjo tiesiog kieme spardant kamuolį su draugais. Būdamas šešerių metų pradėjau lankyti futbolo būrelį Kaišiadoryse. Tuo metu mano amžiaus grupės nebuvo, tačiau treneris priėmė lankyti pas dvejais metais vyresnius berniukus. Nuo to laiko aistra futbolui tik augo. Į treniruotę ateidavome gerokai anksčiau prieš jai prasidedant, o po jos dar nemažai laiko pasilikdavome stadione. Puikiai prisimenu, kad pas pirmąjį trenerį Romą Jankauską buvo griežta disciplina ir tvarka treniruotėse – tai man patiko. Manau iškarto užkabino pats žaidimas, niekada nebūdavo gana, vis norėjome žaisti ir žaisti. Jau tuo metu treneris manyje įžvelgė futbolininko gyslelę, nes jutau jo palaikymą ir paskatinimą, dėl ko esu dėkingas. Nors buvau fiziškai silpnas ir lankiau pas vyresnius berniukus, tačiau ten puikiai pritapau ir labai gerai jaučiausi. Tai labai stipriai užgrūdino ir padėjo toliau siekti savo tikslų.

Kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte Šiauliuose?

Į Šiaulius išvykau būdamas 15 metų, nors jau iki tol teko žaisti II lygoje – vyrų futbole, tačiau norėjau pakeisti aplinką ir siekti profesionalumo. 5 metai praleisti Šiauliuose išmokė labai daug gyvenimiškų pamokų, bei padėjo įgyti daug naudingos patirties futbolo aikštėje.

Kaip sekėsi futbolininko karjera? Kaip žengėte į salės futbolą ir kuriai futbolo šakai teiktumėte prioritetą?

Vaikystėje viskas buvo labai paprasta, kol oras leidžia treniruotės vyksta laukę, blogas – salėje. Neteikiu pirmenybės nei salės futbolui, nei lauko. Tačiau labai greit pajutau, kad salėje galiu išnaudoti staigumą bei gerą kamuolio valdymą. Gan greit buvau pakviestas rungtyniauti Lietuvos salės futbolo rinktinėje už kurią teko sužaisti nemažai rungtynių.

Kas priviliojo Jūs į Telšius, kaip sekasi Žemaitijos sostinėje?

Prieš atvykstant į Telšius buvau be klubo ir ieškojau kur galėčiau gauti daugiau žaidimo laiko ir būti svarbia komandos dalimi. Telšių klubas turi puikų tiek centrinį, tiek dirbtinės žolės stadioną. Buvo tinkamos sąlygos, klubas turėjo aukštus tikslus, tai padėjo apsispręsti atvykti.

Telšiuose praleidote jau 4 metus. Ar jaučiatės kaip namie?

Telšiai yra labai gražus nedidelis miestas aplink ežerą. Čia manę supa puikūs žmonės – komandos draugai, administracija, klubo fanai, todėl tikrai jaučiuosi kaip namuose.

Kaip nusprendėte tapti vaikų treneriu? Ar dar profesionaliai žaisdamas apie galvojote?

Žaisdamas negalvojau būti vaikų treneriu, tiesiog viskas taip susiklostė. Dėl traumos negaliu pilnavertiškai žaisti. Džiaugiuosi, kad savo žinias galiu perduoti klubo auklėtiniams. Smagu matyti vaikus tobulėjant, bei įžvelgti įdiegtus įgūdžius.

Ar nebuvo sunku pereiti nuo žaidėjo prie trenerio rolės?

Pereiti nuo žaidėjo prie trenerio nebuvo sunku. Kaip visa gyvenimą esi su futbolu, kuris, galima sakyti, „įsišaknyjęs“ tavame kūne, jokie iššūkiai nėra baisūs.

Pernai sezonas turbūt buvo vienas iš sėkmingiausių Jūsų karjeroje? „Džiugo“ triumfas I lygoje – ar tikėjotės tapti nugalėtojais?

Pernai klubui sezonas buvo nuostabus. Sėkminga sezoną manau lėmė puikus ryšys tarp žaidėjų – trenerio – administracijos. Žaidėjai tikėjo treneriu, o treneris žaidėjais. Visi buvo vieningi ir komandą įgavo labai didelį pasitikėjimą savo jėgomis. Visa darbą atliko žaidėjai, treniruočių metu sunkiai dirbo ir tai davė rezultatą, tai jų nuopelnas!

Tai koks mėgstamiausias klubas ir žaidėjas?

Mėgstamiausias klubas – „Barcelona“. Mėgstamiausias žaidėjas – Arturo Vidal.

Ką palinkėtum „Džiugo“ fanams?

„Džiugo“ fanai yra puikūs, jie yra komandos dalis! Linkiu daug gerų emocijų ir net sunkiausiu momentu tikėti komanda!

Į treniruotes ką tik sugrįžęs „Džiugas“ sulaukė blogų naujienų – prieš šį sezoną ekipą papildęs brazilas Giordano prie komandos neprisijungs. Sutartis su gynėju nutraukta abiejų šalių sutarimu.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai brazilas buvo vienintelis legionierius išvykęs į gimtąją šalį. Tačiau dėl šiuo metu vis blogėjančios situacijos Brazilijoje tapo aišku, jog žaidėjas į Telšius nebegrįš – klubas ir žaidėjas sutarė nutraukti sutartį dėl minėtų priežasčių.

Brazilijos ir Italijos pilietybes turintis Giordano „Džiugą“ papildė šių metų vasario mėnesį, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos oficialių rungtynių sužaisti nespėjo. Profesionalumu ir darbštumu pasižymėjusiam futbolininkui klubas linki sėkmės ateityje.

Tuo tarpu pilnu tempu į treniruotes grįžęs „Džiugas“ intensyviai ruošiasi kuriam laikui nukeltam I lygos sezonui. Linkime klubo sirgaliams laikytis sveikatos rekomendacijų, būti sveikiems ir stipriems bei jau netrukus susitikti stadionuose!

Įpusėjus karantino rėžimui, vienas „Džiugo“ legionierių ir pirmųjų naujokų šį sezoną japonas Yudai Koike dalinasi savo mintimis su klubo sirgaliais.

Kaip sekasi pritapti „Džiugo“ ekipoje? Su kuo daugiausia bendraujate?

Komandoje pritapti buvo labai lengva. Visas „Džiugo“ kolektyvas yra nuostabus: treneris, kapitonas, žaidėjai. Visi jie padeda man.

Daugiausia laiko praleidžiu su Roku Staniulevičiumi, kadangi kartu gyvename, taip pat su kitu komandoje esančiu japonu Ryu Sakurai.

Ar nesukelia sunkumų kalbos barjeras?

Visiškai nėra jokių problemų, puikiai pavyksta bendrauti tiek su komandos draugais tiek su treneriu.

Kokie skirtumai žaidimo stiliaus, taktikos, technikos ir kt. Lietuvoje ir Japonijoje?

Labai sunku palyginti. Manau, kad Japonijoje futbolas yra greitesnis ir techniškesnis, o Lietuvoje labiau dominuoja fiziškas futbolas. Tačiau man patinka „Džiugo“ stilius, nes mes stengiamės kontroliuoti žaidimą.

Gal jau kažkiek susipažinote su Telšiais, gal turite mėgstamiausią vietą?

Man labai patinka bėgioti aplink jūsų gražųjį Masčio ežerą, taigi manau, jog mėgstamiausia mano vieta kol kas yra ežeras (šypsosi).

Žaidėte trijose skirtingose Lietuvos regionuose: Alytuje, Kupiškyje ir dabar,Telšiuose. Gal galėtumėte įvardinti skirtumus bei panašumus žmonių bei komandų?

Labai geras laikas buvo Alytuje, ten man labai patiko žaisti, nes komandoje buvo labai daug gerų žaidėjų. Itin sunkus periodas buvo Kupiškyje, nenoriu apie tai net kalbėti. „Džiugo“ komandoje kol kas viskas puiku, žaidėjai dega aistra futbolui, o tai ypač svarbu ekipai.

Be futbolo patinka dar užsiiminėti kokiu nors sportu?

Labai patinka žaisti ir žiūrėti tenisą.

Turbūt mėgstamiausias teniso žaidėjas yra Kei Nishikori?

Tikrai taip. (šypsosi)

Ką veikiate laisvu laiku kurio šiuo metu yra ypač daug?

Treniruojuosi individualiai, žiūriu „Netflix“, skaitau knygas, bendrauju su draugais. Taip pat mėgstu gaminti bei vonios procedūras.

Kokia jūsų mėgstamiausia komanda bei futbolininkas?

Mėgstamiausia komanda yra „Liverpool“, o žaidėjas – Isco.

Telšių „Džiugo“ komanda šį tarpsezonį buvo viena iš labiausiai minimų ekipų Lietuvos futbolo pasaulyje. Klubo vadovams teko ilgai svarstyti ką pasirinkti – riziką ir eiti rungtyniauti į aukščiausią šalies divizioną ar stabilumą ir likti rungtyniauti I lygoje. Vadovybė pasirinko pastarąjį variantą ir viltis į A lyga nukėlė kitiems metams. Tačiau visą pasaulį, tuo pačiu ir futbolą sustabdžiusi dabartinė situacija nežinomam laikui nukėlė ateinančio sezono pradžią. Sportuoti iš namų šiuo metu privesti ir „Džiugo“ futbolininkai, o komandos kapitonas Davydas Arlauskis sutiko atskleisti esamas komandos peripetijas.

Kaip sekasi pasiruošimas sezonui?

Į pasiruošimo procesą galima žvelgti dvejopai, greitai susirinkome į pirmąsias treniruotes ir anksti pradėjome ruoštis sezonui. Turėjome rungtynių su stipriais varžovais, kurios mums davė tikrai labai daug naudos. Nors dar tiksliai nežinojome kurioje lygoje žaisime pasiruošimas vyko sklandžiai. Aišku, iki to momento kai užklupo nelemtas virusas.

Kaip pasikeitė komandos atmosfera kai sužinojote, kad klubas A lygoje nežais?

Sunku atsakyti į šį klausimą, manau reiktų klausti visų atskirai, bet manau, jog komandinei dvasiai tai didelės įtakos nepadarė. Nes manome, kad kol kas nesame tinkamai pasiruošę atstovauti savo miestui aukščiausiame lygyje. O pralaimėti dideliais skirtumais bei liūdinti sirgalius taip pat nesinori.

Kokia komandoje atmosfera – visgi yra daug naujokų, ar lengvai pritapo jie prie komandos?

Tarp naujokų ir senbuvių tikrai vyksta puikus bendradarbiavimas. Jie puikiai žino ko čia atvyko ir kokie komandai yra keliami tikslai, tai problemų jokių neiškyla. Komandos tikslas yra žaisti futbolą ir laimėti. O kaip pavyks vieniems ar kitiems prisitaikyti pamatysime tolimesniame etape.

Praeita sezoną individualiai sužaidėte turbūt vieną geriausių sezonų karjeroje, kas tai nulėmė?

Praeitas sezonas buvo sėkmingas ne man, jis buvo sėkmingas visai komandai, klubui bei miestui. Dėl mano gero žaidimo didelis indėlis tenka visiems komandos nariams. Visi žaidėme kaip vienas kumštis, žinojome sezono tikslą ir jį išpildėme. Kaip sakoma, vienas lauke ne karys.

Praėjusį dukart buvote išrinktas mėnesio I lygos žaidėju, ko prieš tai to niekam nebuvo pavykę padaryti. Ar šie apdovanojimai pridėjo motyvacijos?

Tiesiog sekdavosi visiems ir man tuo pačiu. Gal atsidurdavau tinkamu laiku tinkamoje vietoje, tiesiog nežinau. Apie kažkokius apdovanojimus ar dar ką panašaus negalvojau, tikslas būdavo laimėti ir mums tai pavykdavo. Aišku malonu, kai specialistai tave pastebi ir išrenka geriausiu, bet kaip jau minėjau ne vieną kartą, svarbiausia buvo komandos rezultatai.

Sakoma, jog iškovoti titulą yra lengviau negu jį išsaugoti. Ar tikitės apginti nugalėtojų vardus?

Mes tą žinome ir be abejo stengsimės apginti nugalėtojų vardą ne žodžiais, o savo darbais aikštėje. Neužmirštame ir to, kad mums labai padeda dvyliktas komandos žaidėjas – mūsų puikieji sirgaliai.

Kaip minėjau, komandoje yra daug naujokų. Kaip manote, ar jie sugebės tinkamai pakeisti išvykusius komandos narius?

Komandos senbuviai stengiasi padėti, kad jie čia jaustųsi kuo geriau ir kuo greičiau pritaptų prie komandos. Stengiamės jiems padėti suprasti mūsų žaidimo braižą, mūsų komandos etiketą, komandos tradicijas. Jei įsiklausys trenerio nurodymų ir dirbs išvien su komanda, manau gausis puiki „kapela“. Kaip sakoma, pakeičiamų nėra.

Ar pačiam asmeniškai norisi save dar išbandyti A lygoje, vis tik ne vienerius metus ten praleidai?

Be abejo, visada yra noras save išbandyti pačiame aukščiausiame lygyje ir manau, jog laiko yra dar pakankamai. Žinoma, aukštesnis lygis reikalauja maksimalaus darbo, didžiulės koncentracijos bei noro siekti rezultatų. Bet aš to nebijau ir jei tik reikės, esu visada pasiruošęs žengti į A lygos arenas.

Jeigu „Džiugas“ būtų A lygoje, kaip manai, ar būtumėte sugebėję priešintis A lygos senbuviams?

Žinoma, lengva nebūtu, vien atsižvelgus į šių komandų biudžetus, statistikas, žaidėjų lygį. Norint įnešti bent kiek kovos turėtume pasistiprinti keliais aukštesnio kalibro žaidėjais.

Kaip vyksta treniruočių procesas karantino metu?

Kiekvienas turime asmenines programas ir pagal jas treniruojamės namų sąlygomis.

Ko palinkėtum „Džiugo“ sirgaliams?

Mūsų sirgaliai yra patys kiečiausi ir tai visiems įrodė. Palinkėčiau jiems visiems stiprybės, atsidavimo komandai, būti su mumis bet kokiu momentu, nes mums daug kartų yra lengviau žinant, kad turim šalia sirgalius. Tik jūs mums padėjote sunkiose akimirkose, tik jūsų skanduotės mums neleido palūžti sudėtingais rungtynių momentais, tik jūsų laimingi veidai mus vertė dar labiau stengtis ir žinoma dalelė iškovoto trofėjaus priklauso būtent jums.

Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstramaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 12 d. Nr. V-343 sprendimu, nuo 2020 m. kovo 13 d. iki kovo 27 d. nevyks futbolo treniruotės.
Taip pat atšauktos draugiškos futbolo varžybos kurios turėjo vykti 2020.03.15 tarp Telšių FC ,,Džiugas“ ir Jelgava B komandų.
Apie naujus sprendimus ir naujienas informuosime papildomai.

Sprendimas

Šiandien vykęs LFF Vykdomasis komitetas patvirtino, kad 2020 m. LFF I lygos pirmenybėse dalyvaus 14 komandų:

Telšių „Džiugas“
Alytaus „DFK Dainava“
Kėdainių „Nevėžis“
FA Šiauliai
Kauno „Hegelmann“
Kretingos „Minija“
„Jonava“
Vilniaus BFA
Mažeikių „Atmosfera“
Vilniaus „Riteriai B“
„Kauno Žalgiris B“
Vilniaus „Žalgiris B“
„Panevėžys B“
„Vilniaus Vytis“

Tiesa, tai gali būti dar ne galutinis komandų sąrašas. LFF Vykdomasis komitetas pažymėjo, jog jei „Vilniaus Vytis“ iki 2020 m. kovo 9 dienos nesusitvarkys finansinio kriterijaus, jį LFF I lygoje pakeis Marijampolės „Sūduvos B“ komanda.